Asociacijos vadovas Ignas Plunksnis padavė Kariuomenę į Teismą
Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos (JRDA) vadovas Ignas Plunksnis oficialiai kreipėsi į Regionų administracinį teismą, pateikdamas skundą prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT). Ieškiniu reikalaujama panaikinti kariuomenės sprendimą, įpareigoti visiškai nuasmeninti jo duomenis viešame šauktinių sąraše bei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl esamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai.
Grėsmė gyvybei ir kariuomenės abejingumas
I. Plunksnis nurodo, kad dėl viešai skelbiamo šaukimo statuso 2025 m. birželio 5 d. iš trečiųjų asmenų gavo realių grasinimų smurtauti. Remdamasis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 21 straipsniu, kuris numato teisę nesutikti su duomenų tvarkymu dėl asmeninių aplinkybių, jis paprašė Lietuvos kariuomenės nuasmeninti jo duomenis. Tačiau 2026 m. vasario 11 d. KPKT šį prašymą atmetė. Kariuomenė savo sprendimą teisino tuo, kad privalo vadovautis Karo prievolės įstatymu ir teigė, jog sistemos yra saugios, o konkretaus šauktinio identifikuoti neįmanoma.
Saugumo iliuzija: duomenys pasiekiami per 5 minutes
Atsakydama į kariuomenės teiginius apie sistemų saugumą, JRDA atliko nepriklausomą tyrimą. Tyrimas atskleidė, kad visus 42 556 šauktinių duomenis iš kariuomenės tinklapio galima automatizuotai atsisiųsti vos per 5 minutes. Dar daugiau, pasinaudojus 7 metų senumo nutekinta „Facebook“ duomenų baze, pavyko identifikuoti net 36,2 % visų 2026 m. šauktinių.
Institucijų nenoras spręsti problemos
Nepaisant atskleistų saugumo spragų ir Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės viešai išsakytos kritikos dėl neproporcingo šauktinių teisių apribojimo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) atsisako keisti ydingą praktiką. 2026 m. kovo 10 d. oficialiame atsakyme KAM nurodė, kad viešinimas yra teisėtas bei reikalingas siekiant užkirsti kelią tarnybos vengimui, o teisės aktai nebus keičiami. Skunde teismui pabrėžiama, kad institucijų bandymas asmens duomenų viešinimą prilyginti teismų praktikai (kai dokumentai viešai skelbiami tik kaip kraštutinė, ultima ratio, priemonė, neradus asmens) yra neadekvatus. Kariuomenė duomenis viešina kaip pirminę priemonę dešimtims tūkstančių asmenų, net nebandžiusi su jais susisiekti asmeniškai. Platesnę argumentaciją JRDA pateikė ir Seimo kontrolierei Erikai Leonaitei, kuri jau tarpininkauja sprendžiant skundą.
Reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą
I. Plunksnis teismo prašo ne tik apginti jo asmenines teises, bet ir užkirsti kelią tolesniam visų Lietuvos šauktinių privatumo pažeidinėjimui. Skunde prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismo prašoma ištirti, ar Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nuostatos, įpareigojančios masiškai viešinti asmens duomenis bei šaukimo eigą be galimybės pritaikyti išimtį individualiais atvejais, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintai teisei į privatumą, konstituciniam proporcingumo principui, BDAR ir ADTAĮ.
Pilną skundą Teismui galite peržiūrėti čia.