Dėl masinio 158 tūkst. šauktinių duomenų nutekėjimo JRDA kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija (JRDA) atliko atvirojo kodo žvalgybos (OSINT) analizę ir užfiksuotų incidentų metu nustatė beprecedentį Lietuvos kariuomenės šauktinių asmens duomenų nutekėjimą į trečiųjų šalių platformas. Nustatyta, kad neteisėtai surinkti, susisteminti ir paviešinti 158 391 Lietuvos piliečio (šauktinio) asmens duomenys, apimantys vardus, pavardes, gimimo metus, karo prievolininko kodus bei privačią informaciją apie šaukimo eigą. Iš viso rasta bent 218 011 duomenų tvarkymo pažeidimų, patenkančių po Baudžiamojo kodekso 167 ir 168 straipsniais. Pirmasis incidentas įvyko 2019 metais, kiti – 2023-2026 metais.
Reaguodama į šią situaciją, JRDA šiandien oficialiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo bei atskleidimo (pagal LR BK 167 ir 168 str.). Pareiškimas pateiktas ginant viešąjį interesą bei penkių nuo šios veikos tiesiogiai nukentėjusių asmenų – Igno Plunksnio, A. T., T. P., A. D. ir R. Ž. – teises.
Krašto apsaugos ministerijos reakcija: forma svarbiau už turinį
Nors incidento mastas yra milžiniškas, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) oficialus atsakymas į JRDA š. m. rugpjūčio 21 d. kreipimąsi kelia nuostabą. Užuot skubiai atlikusi IT sistemų saugumo auditą, KAM atsakyme susitelkė į biurokratinį kabinėjimąsi prie terminų. Ministerija pareiškė, kadangi įstatymas numato duomenų viešinimą, trečiųjų asmenų atliktas masinis šių duomenų kopijavimas ir kaupimas „savaime nekeičia šių duomenų viešo statuso ir nepadaro jų „nutekėjusiais“.
Toks formos iškėlimas aukščiau turinio rodo neadekvatų situacijos ir galimų grėsmių vertinimą. Paradoksalu, tačiau tame pačiame rašte atsisakydama prisiimti atsakomybę dėl netinkamo duomenų saugumo, KAM informavo, kad Lietuvos kariuomenė visgi kreipsis į trečiųjų šalių platformų valdytojus, reikalaudama pašalinti šiuos šauktinių sąrašus. Informacijos apie kreipimąsį Kariuomenė nepateikė, teigdama, kad atsakymą gausime per įstatyminį 20 darbo dienų terminą.
„Valstybė ragina jaunuolius atlikti pareigą tėvynei, tačiau pati nesugeba užtikrinti elementaraus jų duomenų saugumo. Kai daugiau nei 150 tūkstančių šauktinių privati informacija laisvai prieinama piktavaliams, ministerijos bandymas slėptis už biurokratinių terminų ir teigti, kad duomenys „nenutekėjo“, yra tiesiog neadekvatus. Mes reikalaujame ne žodžių žaismo, o realių veiksmų ir atsakomybės“, – teigia JRDA vadovas Ignas Plunksnis.
Primename, kad Seimo kontrolierių įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė, po JRDA tyrimo sukritikavo šauktinių duomenų viešinimo praktiką, palaikydama asociacijos poziciją, kad šauktinių sąrašų viešinimas ženkliai apriboja karo prievolininkų teises ir galimai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
Policijos neveikimas ir realios grėsmės šauktiniams
Šio duomenų nutekėjimo pavojingumą iliustruoja asmeninė JRDA vadovo Igno Plunksnio patirtis. Jis 2025 metais gavo anoniminį grasinimą nužudyti, kuriame buvo panaudoti jo asmens duomenys ir privati informacija apie šaukimo į kariuomenę eigą. Visi šie duomenys idealiai atitinka nutekintose duomenų bazėse esančią informaciją.
Nepaisant akivaizdžių sąsajų su nutekintais šauktinių sąrašais, Vilniaus miesto 1-asis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Policija motyvavo, kad grasinančio el. laiško turinys nėra pakankamas pagrindas tyrimui, o pareiškėjo duomenys esą ir taip viešai prieinami. Dėl šio žemesnės instancijos teisėsaugos neveikimo nukentėjusieji paliekami be gynybos – nepradėjus tyrimo, policija neturi teisinių įrankių iš JAV platformų išreikalauti loginių (IP) duomenų, leidžiančių identifikuoti kaltininkus. Būtent todėl Generalinės prokuratūros įsikišimas ir tyrimo perėmimas tapo vieninteliu keliu užtikrinti teisingumą.
„Mano asmeninė patirtis rodo, kad šis duomenų nutekėjimas jau virsta realiais grasinimais. Tai nebėra tik teorinė privatumo problema – tai tiesioginis pavojus žmonių saugumui. Liūdniausia, kad susidūrę su realia grėsme, iš policijos sulaukiame tik abejingumo. Tikimės, kad Generalinė prokuratūra įvertins tikrąjį šios problemos mastą ir užkirs kelią tolesniam Lietuvos piliečių duomenų išnaudojimui“, – pabrėžia I. Plunksnis.
INFORMACIJA DĖL SKAIDRUMO
Šiuo metu konkreti informacija dėl šio duomenų nutekėjimo nebus viešinama kol nebus užtikrintas šauktinių duomenų saugumas. Žurnalistai gali susisiekti tiesiogiai su JRDA (el. paštas [email protected]) ir paprašyti atitinkamos informacijos.