Europos Komisijos išaiškinimas dėl šauktinių sąrašų: KAM nebegali aklai dengtis „nacionaliniu saugumu“
Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija (JRDA) sulaukė Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato rašto ginče dėl Lietuvos karo prievolininkų asmens duomenų viešinio teisinio vertinimo.
Gautame dokumente pateikta reikšminga Europos Sąjungos teisės nuostata: valstybės narės negali masiškai netaikyti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų, bendruoju būdu prisidengdamos nacionalinio saugumo ar gynybos interesais.
1. Ginčo kontekstas ir Europos Komisijos argumentai
Lietuvos kariuomenė, nagrinėdama karo prievolininkų prašymus nuasmeninti interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt viešai skelbiamus asmens duomenis, savo atsisakymus grindžia nustatyta imperatyvia įstatymo pareiga bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (ADTAĮ) įtvirtinta nacionalinio saugumo išimtimi.
JRDA skundą išnagrinėjęs Europos Komisijos Duomenų apsaugos skyrius šią Lietuvos kompetentingų institucijų praktiką įvertino per Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencijos prizmę:
„<...> atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką valstybės narės negali bendrai remtis nacionaliniu saugumu. Iš tiesų valstybės narės turi galėti įrodyti, kad konkrečiomis aplinkybėmis kiltų grėsmė nacionaliniam saugumui.”
Teisinė šios nuostatos reikšmė:
Europos Komisija konstatavo, kad valstybė narė negali sukurti teisinio mechanizmo, kuris automatiškai eliminuotų duomenų apsaugos principus gynybos administravimo srityje. Kilus teisiniam ginčui, duomenų valdytojas (Krašto apsaugos ministerija ar Lietuvos kariuomenė) privalo įrodinėjimo tvarka pagrįsti faktines aplinkybes, kuriomis konkretaus asmens duomenų paslėpimas ar alternatyvus informavimo būdas sukeltų realią, išmatuojamą grėsmę nacionaliniam saugumui.
2. Procesinė realybė: vykdymo priežiūra perduodama nacionalinei teisenai
Rašte Europos Komisija informavo, jog tiesioginio skundo tyrimo Briuselyje netęs ir bylą esamame etape ketina uždaryti. Dokumente pateiktas šio procedūrinio sprendimas motyvas: BDAR taikymo stebėsena ir vykdymo užtikrinimas priklauso nacionalinių duomenų apsaugos priežiūros institucijų ir teismų kompetencijai.
Kartu Europos Komisija priminė duomenų subjektams suteikiamas procesines teisinės gynybos priemones:
Teisė kreiptis į nacionalinę priežiūros instituciją: Asmenys turi teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI).
Teisė apskųsti neveikimą (BDAR 78 straipsnis): Jeigu priežiūros institucija per tris mėnesius neišnagrinėja skundo arba neinformuoja apie jo nagrinėjimo eigą, duomenų subjektas turi teisę inicijuoti teisminį ginčą prieš pačią instituciją.
Tiesioginis ieškinys duomenų valdytojui (BDAR 79 straipsnis): Nustatyta teisė į veiksmingą teisminę gynybą kreiantis tiesiogiai į nacionalinį teismą prieš instituciją, pažeidusią BDAR reikalavimus.
Nors tyrimas Komisijos lygiu baigiamas, rašte pabrėžiama, kad Europos Komisija toliau bendruoju lygmeniu stebi bei vertina tinkamą BDAR nuostatų įgyvendinimą valstybėse narėse. Taip pat, suteiktas keturių savaičių terminas pateikti naują reikšmingą informaciją bylos atnaujinimui.
3. Tolesni JRDA veiksmai
Europos Komisijos pateiktas išaiškinimas reikšmingai keičia įrodinėjimo naštos pasiskirstymą vykstančiuose ginčuose. Asociacija imasi šių teisinės strategijos žingsnių:
Gauto dokumento integracija teismuose: Europos Komisijos raštas bei jame pacituota ESTT praktika pateikiama kaip papildomas įrodymas Regionų administraciniam teismui, kuris liepos 7 dieną nagrinės JRDA bylą prieš Lietuvos kariuomenę.
Reikalavimas pateikti įrodymus: Krašto apsaugos ministerijai teikiami oficialūs reikalavimai pateikti faktinę analizę ir grėsmių vertinimus, kuriais remiantis nustatyta, jog šauktinių informavimas ne viešu paskelbimu pažeistų valstybės saugumo interesus.
Priežiūros procedūros aktyvavimas: Rengiamas kreipimasis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją remiantis tiesioginėmis Europos Komisijos nuorodomis.
JRDA pasisako už krašto apsaugos sistemos stiprinimą, tačiau primena, kad valstybės gynybos administravimas privalo būti vykdomas laikantis teisinės valstybės, proporcingumo ir asmens duomenų apsaugos standartų.