Ignas Plunksnis. Nauja mokesčių reforma – blogis ar išsigelbėjimas paprastam mirtingajam?

Mes visi norime gyventi patogiai, todėl norime uždirbti daugiau pinigų. Kai kas deda didžiules pastangas darbe, kiti pradeda vystyti papildomą veiklą ir pardavinėti savo gebėjimus. Deja, neseniai pasirodžiusi mokesčių reforma siekia tai suvaržyti.

Mokesčių nesinori mokėti nė vienam, kadangi tai reiškia mažiau pinigų sąskaitoje, o ir jų (mokesčių) nauda ne visiems yra iki galo aiški. Už mūsų pinigus yra tiesiami keliai, palaikomas pigus viešasis transportas, užtikrinamos pagalbinės priemonės nelaimės atveju, finansuojamas švietimas. Tačiau yra didelis skirtumas ką ir kaip valstybė apmokestina ir tai yra ne veltui.

Dirbantys savarankiškai, pavyzdžiui, su verslo liudijimu arba individualios veiklos pažyma, neturi tam tikrų garantų, kuriuos turi įdarbintieji pagal darbo sutartį. Tarp darbuotojų gaunamų naudų yra apmokamos atostogos, motinystės atostogos, premijos, pastovios pajamos, teisių gynimas (profsąjungos). Visų šių dalykų neturi savarankiškai dirbantys asmenys, todėl su padidinta rizika atsiranda ir padidintos lengvatos.

Finansų ministerijos ir kai kurių ekspertų teigimu, labiausiai bus paveikti individualios veiklos turėtojai, kurie gauna daugiau nei 5000 eurų pajamų per metus, o didžioji dalis mažai uždirbančių bus nepaveikti. Pabrėžtina, kad mažai uždirbantys asmenys, kurie vysto individualią veiklą daro tai kartu dirbdami su darbo sutartimi. Vis dėlto, ir šiems asmenims reikės susimokėti daugiau, tačiau ne tiek daug, kiek reikės tiems, kurių vystoma individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis.

Be rizikos švelninimo šios lengvatos turi kitą pasekmę. Tai sukuria palankią ekosistemą gyventojams pradėti kurti naujus produktus ar paslaugas, savo gebėjimus monetizuoti ir atitinkamai kurti Lietuvai pridėtinę vertę. Taip, tiesioginis smulkiųjų verslininkų poveikis Bendrajam Vidaus Produktui (BVP) yra mažas, palyginus su didelių įmonių, tačiau yra sukuriama galimybė konkuruoti su tais didžiaisiais rinkos dalyviais. Tai skatina pasitempti ir juos – kuriamos naujos technologijos, optimizuojami gamybos procesai, daugiau tiekimo grandinių dalių pereina į Lietuvą.

Smulkiesiems verslams išaugus, minėta talentų ekosistema klesti, nes daugiau žmonių nori įsitraukti ir pradėti kurti savo verslą. Tą įrodo itin verslus jaunimas ir rekordiniai individualia veikla užsiimančių asmenų skaičiai. Tą valstybė turėtų skatinti, o ne slopinti.

Kitas šią reformą remiančiųjų argumentas yra mokestinės naštos sulyginimas. Be jau minėtų naudų, kurias gauna darbuotojai, o negauna savarankiškai dirbantys asmenys, yra neatsižvelgta į kitą faktą – dirbantys pagal individualią veiklą sumoka daugiau mokesčių iki tam tikro pajamų kiekio. Tai susidarė dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų „grindų“. Darbuotojams minimali PSD įmoka nėra taikoma, nesvarbu kokio dydžio jų atlyginimas. Ar šios neatitikties palikimas yra mokesčių tarifų sulyginimas?

Galbūt mokesčių didinimas savarankiškai dirbantiems pasidaro logiškas pažvelgus į kitą mokestinių pasiūlymų paketo pusę. Daug pajamų gaunantys individai nuo kitų metų turėtų gauti dar daugiau, nes mažėja progresiniai tarifai. Uždirbantys 150 tūkstančių eurų gaus 10 proc. „nuolaidą“ nuo gyventojo pajamų mokesčio, o gaunantys 500 tūkstančių eurų ar daugiau mokės net 15 proc. mažiau GPM. Šią skylę biudžete vis tik reikės kažkaip užpildyti, šįkart – smulkiųjų sąskaita.

Savarankiško darbo apmokestinimas nėra visiškai be trūkumų. Verslo liudijimus reikėtų riboti proporcionaliai išsiimtam dienų skaičiui, kad mokesčiai būtų sumokėti sąžiningai. Tačiau tie, kurie iš tikrųjų nori vengti mokesčių, sėkmingai tai daro jau dabar – užsienyje galima rasti ženkliai palankesnių apmokestinimo schemų, negu Lietuvoje. Nukentės tie, kurie iš tiesų nori turėti papildomų pajamų arba savo verslą, tačiau nenori palikti mūsų šalies. Smulkusis verslas svetur nepabėgs, o tiesiog užsidarys. Dings darbo vietos, kuriose sumokamas tinkamas atlyginimas. Gigantai galės atsikvėpti ir tyliai užkelti kainas.

Leiskime vieni kitiems klestėti ir tobulėti. To nusipelnė ir ūkininkai, ir mokytojai, ir aktoriai, ir programuotojai, ir muzikantai, ir statybininkai, ir menininkai. Nevaržykime vieni kitų potencialo. Koegzistuokime ir kurkime kartu.