Ignas Plunksnis. Nauja valdžia pasiekė finansinio raštingumo dugną

Net nepraėjo savaitė nuo naujos koalicijos patvirtinimo, o jau turime grandiozinius pareiškimus – valstybė esą supirkinės „Ignitis grupės“ akcijas iš smulkiųjų investuotojų. Kyla klausimas: ar tai tik populizmas ir kairiųjų pažiūrų apraiška, ar valdantieji iš tiesų turi problemų su finansiniu raštingumu – kaip, deja, ir nemaža dalis visuomenės?

Prieš vertinant tokio sandorio pasekmes, reikia įvardinti, kokią sumą valstybė realiai turėtų skirti akcijų supirkimui. Teoriškai, pagal šiandieninę akcijų kainą, likę 25 proc., kuriuos valdžia nori supirkti, yra verti apie 390 mln. eurų. Vis dėlto, bandant supirkti didelį kiekį akcijų, visuomet mokama vadinamoji „premija“. Užsienio praktikoje ši premija siekia nuo 7 proc. iki 40 proc. daugiau nei rinkos kaina – priklausomai nuo įmonės, sandorio sudėtingumo ir kitų veiksnių.

Vienas iš pavyzdžių Lietuvoje yra 2024 m. vykęs AB „DFDS Seaways“ akcijų išpirkimas. Įmonę kontroliuojantis stambusis akcininkas supirko akcijas iš smulkiųjų investuotojų už 0,63 €/vnt., nors prieš supirkimą jos kainavo tik 0,20–0,25 €/vnt.

Nors toks atvejis yra itin retas, daugumos ekonomistų nuomone, realu, kad valstybė mokėtų bent 20–30 proc. daugiau nei dabartinė rinkos kaina. Tad imkime apvalią sumą – 500 mln. eurų. Kiekvienas tokio masto sandoris privalo turėti aiškų tikslą. Ko tikimasi sumokėjus tokią didelę sumą? Pasak premjerės – daugiau kontrolės. Pasak „Facebook“ komentatorių – daugiau dividendų valstybei. Panagrinėkime šiuos du aspektus.

Ar galima labiau kontroliuoti jau kontroliuojamą įmonę?

Valstybė jau dabar valdo 75 proc. „Ignitis“ akcijų. Pagal „Ignitis grupės“ įstatus, įprastiniams sprendimams priimti pakanka paprastos daugumos (50 proc.), o įstatų keitimui ar kitiems kvalifikuotiems sprendimams reikia 2/3 balsų (66,7 proc.). Todėl premjerės argumentas, esą valstybė turi įgyti dar didesnę kontrolę, yra:

a) populizmas;
b) pataikavimas neišprususiems koalicijos partneriams;
c) bandymas sumažinti įmonės veiklos skaidrumą (listinguotoms įmonėms taikoma aukštesnė atskaitomybės kartelė, jų duomenys vieši);
d) akivaizdi finansinio ir teisinio išsilavinimo stoka.

Net jei „Ignitis“ akcijas įsigytų rusų oligarchai, jie vis tiek negalėtų kontroliuoti įmonės. Nors akcininkai gali teikti pasiūlymus, balsavimo metu visada laimės stambusis akcininkas (valstybė).

Finansinė dilema

Investuotojas perka akcijas tikėdamasis, kad investicija atsipirks. Nesvarbu, ar esi smulkusis investuotojas, ar pagrindinis akcininkas – visi mes norime to pačio: didesnės grąžos. Jeigu „Ignitis“ būtų delistinguotas iš biržos, klausimas, ar pavyktų kelti įmonės vertę, lieka atviras. Socialiniuose tinkluose dažnai teigiama: „valstybė gaus daugiau dividendų“. Tačiau praktika rodo, kad vien iš dividendų nepragyvensi.

„Ignitis“ kasmet išmoka apie 100 mln. eurų dividendų (su pažadais šią sumą didinti). 25 proc. akcijų paketo įsigijimas valstybei duotų papildomus 25 mln. eurų kasmet. Tai reiškia, kad sumokėti 500 mln. atsipirktų tik per 20 metų.

Kaip galima suderinti premjerės teiginius apie „jautrią geopolitinę situaciją“, kai planuojama 500 mln. eurų išleisti jau valstybės kontroliuojamai įmonei? Ar nebūtų logiškiau šiuos pinigus skirti gynybai? Kaip rodo Ukrainos pavyzdys, karo metu svarbiausia aprūpinti kariai, dronai ir ginklai. Tad neatsakingai leidžiant lėšas rizikuojame, kad vėliau teks mokėti gyvybėmis...

Skolos šešėlyje

Prieš kelias dienas sužinojau, kad JAV ekivivalentas „Sodrai“ (vadinamoji socialinio draudimo administracija, angl. „Social Security Administration“) už septynerių metų taps nemoki ir teks mažinti pensijas. Tai – ne vien Amerikos problema. Visame pasaulyje senstanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas kelia panašias grėsmes. Kas apmoka pensijas? Dirbantys žmonės, nuo kurių atlyginimų išskaičiuojamas valstybinis socialinis draudimas. Dirbančių žmonių mažėja, senstančių žmonių daugėja – pensijų modelis nėra patvarus, reikia išorinio įsikišimo.

Lietuva jau dabar susiduria su šia pasauline tendencija. Į „Sodros“ biudžetą įplaukia mažiau VSD įmokų, nei išmokama pensijoms. Todėl vyriausybė kasmet skiria daugiau nei 3 mlrd. eurų papildomų lėšų. Be šios 2012 m. sukurtos sistemos, „Sodra“ seniai būtų bankrutavusi. Taigi, ar papildomas 500 mln. eurų pirkinys padės mažinti valstybės biudžeto deficitą? Primenu, kad 2025 m. valstybės biudžete pajamos siekia 17,98 mlrd. eurų , o išlaidos – 23,1 mlrd. eurų. Asignavimai pajamas viršys beveik 5,12 mlrd. eurų.

Skolos šešėlyje kiekvienas milijonas turi būti pasvertas. Kai valstybė vis dar finansuoja deficitą skolintais pinigais, tokie pirkimai atrodo ne kaip strategija, o kaip pavojingas populizmas. Ir už šį populizmą teks mokėti ne kam kitam, o mums – didesniais mokesčiais, apkarpytais visuomenei reikalingų projektų biudžetais, o galiausiai ir sumažintomis socialinėmis išmokomis.

Blogiausia tai, kad tokia suma nenaudojama nei naujų darbo vietų sukūrimui, nei eksporto ar technologijų pažangos skatinimui, nei visuomenės lūkesčių tenkinimui – tai tiesiog pinigų „įšaldymas“, kuris grąžą duotų nebent po dviejų dešimtmečių.

Laikas pokyčiams

Nenuostabu, kad vyriausybėje sklando tokios idėjos. Lietuvos banko 2023 m. finansinio raštingumo tyrimas parodė, jog lietuvių finansinio raštingumo lygis per 8 metus sumažėjo 6 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva yra prasčiausiai pasirodžiusi Baltijos šalis ir smarkiai atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio. Seime matome šios statistikos atspindį.

Aš manau, kad investavus bent 1 proc. minėtos sumos į finansinio raštingumo kėlimą, premjerė Lietuvai atneštų daug daugiau naudos. Mes, įskaitant ir parlamentarus, išmoktume valdyti savo turtą, protingai rinktis investicijas ir priimti atsakingus sprendimus net ir jautrioje geopolitinėje aplinkoje.

Taip pat, net investavus kelis šimtus milijonų į tam tikrų politinių veikėjų nemėgstamą ILTE, valstybėje būtų sukurta daugiau apčiuopiamos pridėtinės vertės ir ekonominės naudos, negu pinigų ištaškymas ant vieno brangaus pirkinio.

Pasiūlymai vyriausybei:

1. Skirkite daugiau dėmesio mokinių ugdymo programoms, kad jaunoji karta anksčiau susipažintų su finansų valdymu.

2. Parduokite papildomus 8,33 proc. „Ignitis“ akcijų. Taip pritrauksite iki 130 mln. eurų, sustiprinsite valstybės finansinį saugumą įtemptoje geopolitinėje situacijoje ir gal net turėsite lėšų įgyvendinti kitus politinius pažadus netuštindami smulkaus verslo ir mokesčių mokėtojų kišenių. Nebijokite, kontrolė vis tiek bus jūsų rankose, jūs spręsite dėl įmonės krypties.

3. Prieš investuodami, pasitarkite su finansų ekspertais.