JRDA: KAM pažeidinėja žmogaus teises – įsikišo Seimo kontrolierė
Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijai (JRDA) apskundus tvarką, pagal kurią internete viešai skelbiami dešimčių tūkstančių šauktinių vardai, pavarės, gimimo metai, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė ėmėsi tarpininkavimo. Ji oficialiai kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną prašydama įvertinti ar toks duomenų viešinimas nepažeidžia asmens teisių ir ar tikrai yra būtinas nacionaliniui saugumui.
Skundą pateikęs JRDA vadovas Ignas Plunksnis teigia, kad šauktinių asmeninių duomenų viešinimas tinklapyje sauktiniai.karys.lt yra perteklinis ir informacija esanti viešai prieinamuose regioniniuose sąrašuose pažeidžia žmogaus teises į privatumą ir net atveria duris diskriminacijai.
Slapstomasi už nacionalinio saugumo
Pagal Karo prievolės įstatymą, šitoks duomenų viešinimas yra privalomas šaukimo organizavimo procese ir teigiama, jog tai yra nacionalinio saugumo interesas, todėl pirmas I. Plunksnio prašymas pašalinti duomenis buvo atmestas. Jame buvo remtąsi asmenų identifikavimo paprastumu, konstatuojama, kad pagal BDAR asmens regionas, pirma vardo raidė, pavardė ir gimimo metai yra pakankamas kiekis duomenų surasti žmogų naudojantis viešais šaltiniais.
Taip pat, sąraše yra viešinamas šaukimo eigos statusas. Jame nurodoma ar šauktinis privalo susisiekti su Kariuomėne, ar jis jau atlieka šaukimą, ar jis atidėjo privalomąją karo tarnybą. JRDA manymu tai pažeidžia Konstitucijoje numatytą teisę į privatų gyvenimą: „nenorėjau, kad bet koks kitoks žmogus sužintoų šią informaciją be mano sutikimo“ skunde nurodo I. Plunksnis.
Iš tikrųjų, kaip ir nacionalinėje teisėje, taip ir BDAR apdorojant asmens duomenis numatyta išimtis nacionaliniam saugumui, tačiau JRDA pozicija neprieštarauja duomenų apdorojimui – asociacija prieštarauja tik pertekliniam duomenų viešinimui. „Kariuomenė jau turi įrankį šaukimo tikslams įgyvendinti [red. past. tame pačiame tinklapyje], tad regioninių sąrašų viešinimas ne tik yra perteklinis ir neproporcingas, bet ir nepadeda efektyviai įgyvendinti Karo prievolės įstatyme numatytų tikslų“ konstatuoja asociacija papildydama skundą.
Diskriminacija ir grėsmė gyvybei
Nors pirminis prašymas šalinti duomenis iš šauktinių tinklapio buvo pateiktas susirūpinus dėl privatumo, tų pačių metų vasarą I. Plunksnis gavo grasinamąjį laišką po komentarų apie buvusio premjero Gintauto Palucko skandalą. Laiške anonimas grasino susidorojimu: „Nu ką tu patriotas […], tu […] atidėjai karo tarnybą […] viską žinau apie tave […] pamatysi kas bus, supisiu“. Skunde asociacija nurodo ir kitą, mažiau reikšmingą identifikacijos atvejį.
„Vien tai, kad viešas sąrašas sudaro galimybę identifikuoti žmones yra blogai, negana to, kad dar galima sužinoti detales apie šauktinio asmeninį gyvenimą, bet jau turime du aiškius pavyzdžius kai šia galimybe pasinaudota ir prieita prie ekstremaliausio scenarijaus (grėsmė mano gyvybei).“ - teigia Ignas Plunksnis. – „Manau, kad savo duomenų saugumu privalo rūpintis visi, nesvarbu, kad atrodo, jog kol kas apčiuopiamos grėsmės nėra. Ji gali netikėtai atsirasti nutekėjus duomenims ar blogus ketinimus turintiems žmonėms / valstybėms jais pasinaudojus.“
Tolimesni veiksmai
Išnagrinėjusi skundą, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nusprendė tarpininkauti sprendžiant problemą. Savo rašte ji nurodė, kad Krašto apsaugos ministras privalo išsiaiškinti situaciją ir įvertinti, „ar toks šauktinių asmens (ir kitų) duomenų viešinimas, kai pagal juos gali būti nustatytas konkretus asmuo, tikrai atitinka nacionalinio saugumo ir/ar gynybos tikslus“. Kontrolierė įpareigojo ministrą per 30 kalendorinių dienų pateikti atsakymą ir, nustačius pažeidimų, imtis priemonių šauktinių teisėms užtikrinti.
Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija laikosi griežtos pozicijos: vertina dabartinę KAM sistemą kaip žmogaus teisių pažeidimą. Asociacija laukia teigiamo atsakymo iš Krašto apsaugos ministro dėl Seimo kontrolierės persiųsto skundo, tuo pačiu tikisi sulaukti dėmėsio iš Europos Komisijos (sausio mėnesį pateikė skundą dėl ES teisių pažeidimo).
„Susirūpinusiems, kad juos identifikuos viešame šauktinių sąraše kviečiame teikti prašymą kariuomenei pašalinti duomenis pagal BDAR 21 straipsnio 1 dalį. Ši reglamento dalis suteikia galimybę prašyti pašalinti net tuos duomenis, kurie susiję su nacionalinio saugumo interesais. Norintys pagalbos gali drąsiai kreiptis“ – skatina asociacijos valdybos pirmininkas Ignas Plunksnis.
Seimo kontrolierės tarpininkavimo raštą galite rasti čia.