JRDA: Krašto apsaugos ministerijos atsakymas yra neadekvatus
Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija (JRDA) oficialiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę, atsakydama į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) argumentus dėl atvirų karo prievolininkų sąrašų. JRDA teigimu, KAM pozicija yra teisiškai nepagrįsta, ignoruojanti realias kibernetinio saugumo grėsmes ir šiurkščiai pažeidžianti proporcingumo bei teisės į privatumą principus.
Sistemos saugumo iliuzija ir realios grėsmės
Kariuomenė anksčiau atsisakė nuasmeninti šauktinių duomenis, teisindamasi tinklapio sistemos saugumu ir tariamu negalėjimu identifikuoti konkretaus asmens. Tačiau JRDA atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią realybę: visus šauktinių duomenis iš sistemos įmanoma gauti vos per 5 minutes. Negana to, pasinaudojus senais, prieš 7 metus nutekintais „Facebook“ duomenimis, galima be vargo identifikuoti net 36,2 % visų Lietuvos šauktinių.
„Tai kelia grėsmes diskriminacijai ir net verbavimui iš priešiškų valstybių,“ – teigiama JRDA vadovo Igno Plunksnio pasirašytame rašte. Nors KAM teigia, kad statusas „Karo tarnyba atidėta“ nesukuria sąlygų diskriminacijai, JRDA vadovas asmeniškai susidūrė su realiu grasinimu ir diskriminacija dar 2025 m. birželio 5 d. būtent dėl šios priežasties. Be to, viešai skelbiamos konkrečios dienos, valandos ir kariuomenės įstaigos, į kurias turi atvykti šauktiniai, sukuria riziką piktavaliams surasti žmogų konkrečioje vietoje ir laiku.
Teisinis nihilizmas ir ydingi palyginimai
Siekdama pateisinti masinį duomenų viešinimą (įskaitant asmenis, kurie jau trečius metus tvarkingai bendrauja su kariuomene), KAM pasitelkė Civilinio proceso kodeksą (CPK), lygindama šauktinių sąrašus su teismų pranešimais.
JRDA pabrėžia, kad šis palyginimas yra visiškai nepagrįstas: teismas dokumentus viešai skelbia tik kaip išimtinę (ultima ratio) priemonę, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Tuo tarpu KAM ir Kariuomenė duomenis internete viešina kaip pačią pirminę priemonę dešimtims tūkstančių asmenų, net nebandę su jais susisiekti asmeniškai (pavyzdžiui, per Elektroninius valdžios vartus ar el. paštu).
Nors KAM ginasi išimtine nacionalinio saugumo kompetencija, JRDA primena, kad Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas (ADTAĮ) reikalauja, jog tvarkomi duomenys būtų adekvatūs, tinkami ir ne per didelės apimties, o duomenų tvarkymas teisėtas tik tiek, kiek jis būtinas.
Reikalavimai
Matydama, kad Krašto apsaugos ministerija atsisako keisti ydingą praktiką, JRDA prašo Seimo kontrolierės pradėti išsamų tyrimą. Esant pagrindui, prašoma pasinaudoti Seimo kontrolierės teise ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.
Pilną JRDA atsakymą galite rasti čia.