JRDA skundžia teismo sprendimą dėl šauktinių duomenų: prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą ir ESTT
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nagrinėti Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos (JRDA) apeliacinį skundą (bylos Nr. eA-2959-821/2026) prieš Lietuvos kariuomenę dėl 45 tūkst. karo prievolininkų (tarp jų ir nepilnamečių) asmens duomenų neužtikrinto saugumo bei piktnaudžiavimo „nacionalinio saugumo“ išimtimi.
Nors Krašto apsaugos ministerija atsisakys viešų šauktinių sąrašų nuo 2027 m., JRDA siekia panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų šių metų liepos 7 d. sprendimą, kuriuo teismas palaikė Lietuvos kariuomenės poziciją, jog masinis šauktinių duomenų viešinimas internete be jokių srauto ribojimo priemonių yra teisėtas ir jam netaikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
Teismas ignoravo Europos Komisijos išaiškinimą ir realius duomenų vagysčių įrodymus
Apeliaciniame skunde JRDA pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių klaidų vertindamas faktus ir taikydamas Europos Sąjungos teisę. Nors Kariuomenė teigia, kad duomenys tvarkomi išimtinai nacionalinio saugumo tikslais, JRDA teismui pateikė oficialų Europos Komisijos raštą. Jame pabrėžiama, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, valstybės narės negali bendrai remtis nacionaliniu saugumu – jos privalo įrodyti realią grėsmę, kuri pateisintų tokias drastiškas priemones taikos metu.
Pasak JRDA vadovo Igno Plunksnio, šaukimo administravimas yra standartinė viešojo administravimo funkcija, kuriai privalo būti taikomi BDAR saugumo standartai.
„Pirmosios instancijos teismas mūsų perspėjimus apie sistemos pažeidžiamumą pavadino „hipotetiniais“, nors byloje pateikėme neginčijamus įrodymus, kad Lietuvos kariuomenės sistemas galima apeiti ir per 5 minutes automatizuotai pasisavinti dešimčių tūkstančių šauktinių duomenis, naudojant paprasčiausius įrankius ar net dirbtinį intelektą. Kariuomenė netaiko elementarių tinklapio apsaugų, o bylos eigoje pritaikytos priemonės nėra pakankamos. Tai ne hipotetinė grėsmė – tai jau įvykęs faktas, dėl kurio piliečiai yra salaukę realių grasinimų“, – teigia I. Plunksnis.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad neadekvatų asmens duomenų tvarkymo proporcingumą šioje situacijoje yra oficialiai pripažinusi Teisingumo ministerija bei Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė, tačiau teismas šių institucijų vertinimus visiškai ignoravo.
Reikalaujama kreiptis į Konstitucinį Teismą ir ESTT
Savo apeliaciniu skundu JRDA reikalauja, kad LVAT įpareigotų Lietuvos kariuomenę:
- Įdiegti būtinas technines apsaugos priemones masiniam duomenų siurbimui užkardyti.
- Sumažinti viešai skelbiamų duomenų apimtį (naudoti inicialus ar identifikatorius).
- Nutraukti perteklinį sveikatos patikrinimo detalių (tikslaus laiko ir vietos) viešinimą.
- Individualiai nagrinėti asmenų prašymus nesutikti su jų duomenų tvarkymu.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad dabartiniai Kariuomenės veiksmai visgi formaliai atitinka Karo prievolės įstatymą, JRDA prašo LVAT stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo – ar toks valstybės vykdomas masinis piliečių duomenų viešinimas nepažeidžia teisės į privatumą, BDAR nuostatų ir nacionalinio saugumo išimties naudojimo teisėtumo.