Europos ombudsmenas pradėjo tyrimą: Europos Komisija privalės pasiaiškinti, kodėl ignoravo JRDA perspėjimus dėl šauktinių duomenų
Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija (JRDA) praneša, kad Europos ombudsmenė Teresa Anjinho oficialiai pradėjo tyrimą dėl Europos Komisijos (EK) galimo netinkamo administravimo. Tyrimas pradėtas po to, kai Europos Komisija formaliai atmetė skundą prieš Lietuvos valstybę dėl kariuomenės vykdomo masinio šauktinių asmens duomenų viešinimo, ignoruodama tiesioginius Lietuvos Respublikos institucijų įspėjimus.
Asociacija kreipėsi į Europos ombudsmeną po to, kai Europos Komisijos Teisingumo generalinis direktoratas (DG JUST) per keturias darbo dienas nusprendė uždaryti pažeidimo nagrinėjimo bylą prieš Lietuvą (Nr. CPLT(2026)00586). EK atstovai teigė nematantys „naujų faktų“, nors JRDA jiems pateikė oficialius įrodymus, kad pati Lietuvos valstybė mato problemą:
LR Seimo kontrolierių įstaigos paviešintą nuomonę, patvirtinančią asmens teisių pažeidimus kariuomenės duomenų tvarkymo procese;
Teisingumo ministerijos oficialius įspėjimus Krašto apsaugos ministerijai (KAM);
Faktus, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) ir nacionaliniai teismai atsisako taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) dėl blanketinės „nacionalinio saugumo“ išimties, tiesiogiai ignoruodami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) suformuotą praktiką.
„Europos ombudsmeno sprendimas pradėti tyrimą rodo, kad Europos Komisija veikė neskaidriai uždarydama bylą. Valstybės institucijos, atsisakančios ginti šauktinių asmens duomenų privatumą prisidengiant nacionaliniu saugumu, nebegalės teigti, kad Europoje į tai žiūrima pro pirštus,“ – teigia JRDA vadovas Ignas Plunksnis.
Europos Komisijai duotas terminas iki 2027 m. sausio 8 d. pasiaiškinti dėl savo sprendimo uždaryti bylą ir pateikti visą susijusią medžiagą.
Duomenų nutekėjimo mastas – 158 tūkstančių piliečių
JRDA primena, kad kol Lietuvos ir Europos institucijos ginčijasi dėl BDAR taikymo ribų, reali žala šauktiniams jau padaryta. Asociacijos rugpjūčio pabaigoje atlikta atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analizė atskleidė beprecedentį mastą – dėl visiškai atviro Lietuvos kariuomenės duomenų viešinimo formato, trečiųjų šalių platformose buvo automatizuotu būdu surinkti ir paviešinti daugiau nei 158 000 asmenų duomenys. Nutekintuose archyvuose galima rasti 2019 m. bei 2023–2026 m. šauktinių sąrašus su tiksliais sveikatos patikrinimo laikais, gyvenamaisiais regionais bei gimimo metais.
Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas š. m. rugsėjo 16 d. konstatavo, kad nevaržomas duomenų viešinimas gali kelti realią, neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą asmens saugumui ir paliko vieno šauktinio duomenis nuasmenintus.
Nors Generalinė prokuratūra rugsėjo 18 d. nutarimu konstatavo, kad skundai yra pagrįsti, vyriausiasis policijos komisariatas rugsėjo 24 d. vėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, jog atvirų duomenų rinkimas „nelaikomas kibernetiniu incidentu“. JRDA skųs šį neveikimą prokuratūrai.